Apribojus angliavandenių vartojimą, labai nukenčia baltymų apykaita. Baltymai pradedami naudoti ne pagal paskirtį: jie tampa energijos šaltiniu. Kai angliavandenių gauname pakankamai, baltymai naudojami plastinei, struktūrinei, transportinei, imuninei, genetinei ir kt. gyvybiškai svarbioms funkcijoms.
Angliavandeniai reikalingi racionaliam baltymų panaudojimui organizme. Pagrindinis energijos šaltinis žmogaus organizme – angliavandeniai, o ne baltymai!
Kuo pavojingas angliavandenių trūkumas organizme
Angliavandeniai žmogaus organizme kaupiasi glikogeno pavidalu. Glikogeno sukaupiame apie 400-500 g. Glikogeno atsargos sandėliuojamos kepenyse 1/3 ir raumenyse 2/3. Tarp maitinimų glikogenas virsta į gliukozę, kuri sumažina cukraus svyravimus kraujyje. Jei negausime angliavandenių su maistu, glikogeno atsargos mūsų organizme bus sunaudotos per 12-14 valandų.
Esant nuolatiniam angliavandenių trūkumui, glikogeno atsargos kepenyse sunaudojamos organizmo reikmėms. Audiniai ir organai pradeda naudoti energijos gamybai ne tik baltymus, bet ir riebalus. Skylant dideliam kiekiui riebalų, gaminasi daug ketoninių kūnų, kurie gali kauptis organizme. Vykstant riebalų oksidacijai ir ketoninių kūnų gamybai, užsirūgština organizmas (acidozė), smegenims pradeda trūkti gliukozės. Kepenyse pradeda kauptis riebalai, jos apriebėja, sutrinka funkcija.
Dėl gliukozės trūkumo blogėja nuotaika, darbingumas. Atsiranda stiprus potraukis saldumynams ir persivalgymo priepuoliai, ypač moterims.
Angliavandenių trūkumas, lėtina skydliaukės veiklą. Valgant mažai angliavandenių, sumažėja insulino kiekis organizme. Insulinas verčia neaktyvią skydliaukės hormono T4 formą į aktyvią T3 formą. T3 stimuliuoja gliukozės pernašą į ląsteles ir panaudoja ląstelėse energijos gamybai. Sumažinus angliavandenių kiekį, svoris mažės tol, kol bus pakankamai insulino ir skydliaukės hormonų. Kai šių hormonų sumažės, svoris kris labai lėtai arba visai nekris.
Kai sportininkai drąstiškai apriboja angliavandenius savo racione, labai nukenčia atsistatymas po treniruočių. Trūksta energijos, sumažėja jėga ir ištvermė, jaučiamas nuolatinis nuovargis.
Trumpalaikis ir ilgalaikis angliavandenių trūkumas sukelia organizmui stresą, ko pasekoje išsiskiria streso hormonas - kortizolis.
Įrodyta, kad baltyminės ir ketogeninės dietos su labai mažu angliavandenių kiekiu, iššaukia antinksčių hormono kortizolio padidėjimą. Kortizolis - tai streso hormonas, kuris mažina gliukozės panaudojimą ląstelėse ir didina gliukoneogenezę (gliukozės gamyba iš aminorūgščių). Raumenys tampa pirmuoju kortizolio taikiniu, nes jie yra aminorūgščių šaltinis. Angliavandeniai apsaugo raumenis nuo katabolizmo (irimo).
Taigi, žemas skydliaukės hormono T3 lygis ir aukštas kortizolio lygis, rodo angliavandenių deficitą.
Sužinok, kiek turi suvartoti kalorijų, kad kristų svoris: Kalorijų Skaičiuoklė
Pagrindinė svorio didėjimo priežastis, dėl kurios kalti angliavandeniai - tai didelis angliavandenių kiekis suvartojimas per vieną valgymą.
Jei žmogus neranda visą dieną laiko pavalgyti, tai vakare suvalgys ir pietus, ir vakarienę. Angliavandenių vertimo į riebalus mechanizmas įsijungs tik tada, kai vienkartinis paprastųjų ir sudėtinių angliavandenių kiekis bus apie 500 g (pvz. batonas su uogiene ir saldi arbata).
